Dictionary of the Lithuanian Language.
užkalbėtojas — užkalbėtojas, užkalbėtoja dkt. Dár ir dabar̃ įgėlus gyvãtei ar dėl rõžės krei̇̃piamasi į užkalbėtojas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkalbėtojas — apkalbėtojas, a smob. (1) 1. M kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti Rm. Teip ... apkalbėtojai ... daro DP514. 2. M.Valanč užkalbėtojas, užbūrėjas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbėtojas — atkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas atkalba nuo ko: Atkalbėtojas nuo kelionės Rm. 2. Ds užkalbėtojas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; iškalbėtojas; perkalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
akeivininkas — ( inykas), ė smob. (1) burtininkas, užkalbėtojas: Koją kaip gėlė, taip gelia, nei akeivinykas nieko nepadėjo Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbėtojas — iškalbėtojas, a smob. (1) 1. DP378 kas iškalba. 2. BŽ586 prikaišiotojas. 3. vertėjas: Kad būt mokėjęs koc kelius žodžius vokiškai, būt galėjęs eiti par iškalbėtoją Užv. | Nereik man advokatų, nereikia iškalbėtojų (tarpininkų) Užv. kalbėtojas; … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbočius — kalbõčius, ė smob. (2) 1. DŽ kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius Kp. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius Kp. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia Vb. Pamatysi pats, koks jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėtojas — ( is K; R272), a smob. (1); SD57 1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis Šll. 2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją rš. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis P.Cvir.… … Dictionary of the Lithuanian Language
murmėtojas — ( is K), a smob. (1) 1. MP197 kas nepatenkintas kalba, murma: Murmėtojai neįeis žemėn Kanaan Ch4Moz14(turinys). 2. kas užkalba ligą, užkalbėtojas: Jis atsivežė kažkokį murmėtoją nuo gyvatės įkandimo Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbėtojas — perkalbėtojas, a smob. (1) 1. kas perkalba: Būta perkalbėtojo – jis mat perkalbės! (atsakoma žadančiam ką perkalbėti) Kp. 2. vertėjas: Važinėjo vienas vokietis ir perkalbėtojas Ėr. Mano brolis buvo perkalbėtoju Slk. kalbėtojas; apkalbėtojas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
seitorius — seĩtorius sm. (1) užkalbėtojas: Buvau mazkas, tai itą seĩtorių buvo atvežę Lz … Dictionary of the Lithuanian Language
